Ten gyvena princai ir princesės. Ten čiulba volungės ir šlama pušys. Ten akli balandžiai įsimyli sniegenas ir stato joms ledo bokštus beržų šakose. Ten jūrų pakrantėm rieda gintaro karietos tempiamos ugnį spjaudančių žirgų. Ten tik mūsų nėra.
Ten drakonai žūsta nuo trečio brolio durklo. Ten gėda turėti tris galvas ir per brangu maitinti devynias. Ten gėris žino, kad jis amžinas ir juokiasi iš blogio. Ten kiekvienas mažas jaučia, kad širdy jis didis ir kiekvienas didelis iš mažo mokosi... šukuoti plaukus vėtroms, gerti upelius iš uolėtos kalno gerklės, slėptis žolėje, žiūrėti į debesis. Ten tik mūsų nėra.
Ten mažos mergaitės renka pilnas kišenes akmenų. Ten maži berniukai nardo ežere kartu su milžiniškom dugno pabaisom. Ten visi užauga ir laukia vasarų su volungėm. Ten dideli laukia mažų, kad galėtų iš jų mokytis. Ten yra debesų... Ten tik mūsų nėra.
Mes ČIA. Ir kiekvienas TEN priklauso mums.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą