Pastebėjai, kad jau pavasaris? Kad jeigu sninga, tai kažkaip kitaip. Pusto kitaip. Kitaip šalta. Kitaip vėjas plaukus ištaršo. Nors niekas nepasikeitė. Viskas taip, kaip kasmet. Jau daugybę metų į Lietuvą ateina pavasariai. Tokie ar kitokie. Ateina ir tau.

Pastebėjai, kad dienomis norisi plyšti juoku, o vakarais liūdnai sėdėti prie žvakės? Taip smarkiai liūdnai, kad kojom atsispirtum į pavasarį... Pastebėjai, kaip gūžiasi balandžiai? Kaip jie vis dažniau nusileidžia pailsėti ant tavo balkono turėklų? Jie išgyveno dar vieną žiemą. Ir laukia tikras darbymetis. Nutirpus sniegui ant grindinio pasirodys pernykščiai trupiniai, o netrukus visi pribarstys gausybę naujų. Tik spėk neprarasdamas išdidumo krypuoti žmonėms tarp kojų. Tik spėk mažomis bedugnėmis akimis juos apžiūrinėti, spėliodamas, kurio rankos drebės labiau valgant bandelę.

Keisti Vilniaus pavasariai. Labai iš lėto žalėjantys - nuo žolės iki dangaus (čia kai per ilgai į saulę žiūri). Labai iš lėto garsėjantys - nuo kiemsargio šluotos kuždesio, kačių morčiaus iki nutrūktgalviškų (labai tiesiogine prasme) "britvininkų" nejaukiose gatvėse. Labai iš lėto išsivalantys šiukšles - nuo pernykščių lapų iki vakarykščių prezervatyvų.

Tik labai greitai ateinantys į širdį. Su balandžių burkavimu. Su dar šviesoje prasidedančiomis paskaitomis. Mokytojais, nevedančiais pamokų. Vienplaukėmis merginomis apnuogintais pilvais. Netyčiniu šokio žingsneliu išlipus iš sausakimšo troleibuso. Aštresniais bomžų kvapais. Sesiją pradedančiais seimo nariais. Noru dainuoti, kad ir skaudančia gerkle. Viso kūno drebuliu (gal nuo temperatūros?). Išsvajotu bučiniu.

Pastebėjai, kad jau pavasaris? Juk kai metų laikai suvienodėja, tai nereiškia, kad išnyksta MŪSŲ ženklai. Su mergaičių pavasariu! Ir aukštyn sijonus! :))