2007 m. gruodis 15 d., šeštadienis

NOSTALGIŠKAI

Aš visa priklausau šitam miegui, kuris atslenka katino žingsniais. Ir užlipęs ant mano peties, į ausį murkia saldų melą. Aš turiu savo juodąją sesę. Iš jos vaikiško juoko išmokau. Dabar ir iš melo juokiuosi. Dabar ir iš miego juokiuosi.
O rytoj, kai skambės žadintuvas, aš dalyvausiu juoko koncerte. Kviečiu užsukti, įėjimas nemokamas. Ir ploti nereikia… „Vakare jūs galėsit stebėti
dar niekur nematytą reginį: pirmą kartą pasaulio istorijoje - neišvengiamas juoko protrūkis. Mergaitė prieš gyvenimą. Kvatos - kuris garsiau. Kvatos – kuris tikriau.
Kvatos – kuris ilgiau. Mergaitė prieš gyvenimą. Mirtinai pavojinga dvikova tiesioginiame eteryje. Pamatykite tai pirmieji. Tik nuo jūsų balsų priklausys vieno
iš jų likimas.“
Aš visa priklausau šitam melui, kuris atslenka katino žingsniais. Ir užlipęs ant mano peties, į ausį murkia saldų miegą.

tik nežadink miegančio kaštono
jam ant nosies auga žvakė marmurinė

Geriausi rytai prasideda vidurdienį. Prasideda nuo tyro oro gurkšnio. Nuo vilnonio šaliko aplink kaklą. Geriausi rytai būna sulyti per naktį. Kvepia pūvančiais rudeniniais lapais ir augančiu nerimu dėl visos dienos. Geri rytai būna baisiausiai gaivūs. Ir baisiausiai tylūs. Per visą širdį būna. Noriu gerų rytų. Ir dar truputėlio vakarinių šnabždesių į ausį. Kai užsimerki ir įsivaizduoji kalbančiojo lūpas. Girdi kiekvieną kvėptelėjimą, vos juntamą atodūsį, kiekvienas duslus garsas nusirita per kūną ir kiekvienas skardus suplyšta galvoje, kartu su tūkstančiais bereikalingų išėjimų.

1 komentarai (-ų):