Aptardamas knygos „Kaip suprasti medijas“ autoriaus Maršalo Makluhano (Marshall McLuhan) aprašomą pasaulį, žurnalistas ir dėstytojas Lewis H. Lapham prisimena: (…)„Šeštojo dešimtmečio pabaigoje buvo įmanoma išskirti keletą vadinamųjų gyvųjų menų formų. Publika puikiai atpažindavo, kokie yra skirtumai tarp žurnalistikos, literatūros, politikos ir kino, ir, suprantama, niekas nelaukė, kad rašytojas pasirodys kaip akrobatas ar pokalbių laidos vedėjas. Vėlesnio dešimtmečio techninės ir epistemologinės įtampos šiuos skirtumus ištrynė (...). Žinios tapo pramoga, o pramogos – žiniomis“.
Jungtinėse Amerikos Valstijose paplitęs terminas „infotainment“, sudarytas iš dviejų angliškų žodžių – „information“ (informacija) ir „entertainment“ (pasilinksminimas, pramoga). Lietuviško termino kol kas dar neturime. Galbūt tiktų „infomoga“ ar kas nors panašaus. Tiesa, kalbėdami apie lengvuosius televizijos laidų žanrus, vartojame terminą „infošou“. Tačiau kol joks terminas nėra patvirtintas, galime tiesiog tapatinti žodį „infotainment“ su lengvosiomis naujienomis.
Metas Nisbetas (Matt Nisbet) straipsnyje „That’s Infotainment“ („Tai – lengvosios naujienos“) analizuoja padėtį Jungtinėse valstijose, tačiau kai kurios jo įžvalgos pravers aptariant Lietuvos lengvąsias naujienas. M.Nisbeto nuomone, lengvoji žurnalistika smukdo pasitikėjimą žiniasklaida, atbaido dalį ištikimos auditorijos ir net kelia grėsmę demokratijai. Lengvosios žurnalistikos populiarėjimą Nisbetas aiškina „nuotolinio pultelio principu“: Žmogus visada gali „perjungti“ tai, kas jam neįdomu, nepriklausomai nuo to, ar jis žiūri televizorių, ar naršo internete, ar skaito laikraštį. Visada yra galimybė pasirinkti kitą kanalą, tinklalapį, puslapį. Galimybė susidomėti užgožia būtinybę domėtis. (...)
Lengvųjų naujienų tyrimą atlikęs T.Patersonas, daro išvadą, jog jų populiarumas greičiausiai yra trumpalaikis. Pati blogiausia žiniasklaidos „lengvėjimo“ pasekmė yra ta, kad taip žiniasklaidos priemonės praranda savo ištikimus vartotojus. Lengvomis naujienomis galima sudominti tą dalį žmonių, kurie visai nesidomėjo žiniasklaida ir jos turiniu, tačiau neaišku, ar jie taps ištikimais vartotojais. O ištikimieji nusisuka ir ieško rimtų žiniasklaidos priemonių, nepasiduodančių bendroms tendencijoms.
Metjus Baumas (Matthew A. Baum) knygoje „Soft News Goes to War: Public Opinion and American Foreign Policy in the New Media Age“ („Lengvosios naujienos stoja į kovą: viešoji nuomonė ir Amerikos užsienio politika naujajame žiniasklaidos amžiuje“) gina lengvąsias naujienas ir jų įtaką. M.Baumo manymu, būtent lengvai pateikiamos naujienos sulaukia didesnio auditorijos dėmesio ir tampa „vandens termoso įvykiais“ („water-cooler events“), t.y. įvykiais, spontaniškai aptariamais pokalbiuose, įvairių įstaigų darbuotojams susitikus prie vandens termoso. Baumo teigimu, lengvosios žurnalistikos atstovų dėka šalia vandens termosų aptariami ne tik intymūs skandalai, bet ir rimtos užsienio naujienos. Žmonėms lengviau kalbėti apie suprantamus dalykus, o suprantamais juos padaro lengvas, neanalitiškas, bet populiarus pateikimas.
Vis dėlto M.Baumas įsitikinęs, kad „lengvėjimas“ labiau pateisinamas televizijoje ar radijuje, bet ne laikraščiuose, nes juos perkantys žmonės yra nusiteikę skirti dėmesio ir laiko informacijai gauti.
Iš bakalauro darbo „Lengvosios naujienos Lietuvos informacinėje žurnalistikoje“
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą