Kalenimas

Ant bažnyčios bokštų užsikorę
nukryžiuotą Žemaitiją apžvelgiam
atiduodam pagarbą
tuštėjantiems gandralizdžiams

Sunkų žvilgsnį
ant medinių saulių
pakariam
pūvantį atolą pievų
uodžiam

mirtume mes nukryžiuotoj Žemaitijoj
jei gandrai išvarlinėtas širdis nusineštų
mūsų vaikas dar ilgai
žemaitiškai kalentų