Paraštiniai

Turiu kurso draugę, su kuria sunku kalbėti tolerancijos temomis. Turbūt tai jau savaime šį tą reiškia…

Šį vakarą labai tinkamas laikas aiškiai išsakyti savo požiūrį į įvairias mažumas ir marginalus. Kodėl pats laikas? Todėl, kad šiandien (05 21) Vilniaus savivaldybė priėmė keistą ir demokratinėje valstybėje sunkiai pateisinamą sprendimą.

Vilniaus savivaldybė nedavė leidimo gegužės 25 dieną turėjusiai įvykti Europos Komisijos organizuojamai akcijai prieš diskriminaciją. Į Vilnių turėjo atvažiuoti euro vilkikas, kuris lanko devyniolika Europos valstybių. Akcija nukreipta prieš diskriminaciją APSKRITAI. Prieš diskriminaciją dėl negalios, rasės, lyties, tautybės, na taip, ir prieš diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos. Gėjai ir jų vaivorykštinė vėliava – tik akcijos dalis.

Žinoma, teisūs tie, kurie mano, jog būtent homoseksualai būtų tapę šio renginio ašimi, sulaukę didžiausio susidomėjimo. Galbūt ir pasipriešinimo. To ir išsigando sostinės valdžia. Išsigando pagrįstai. Tačiau, ar solidu teisintis, esą nepajėgsi užtikrinti akcijos dalyvių saugumo? Saugumas idealiu atveju turėtų būti užtikrintas visiems piliečiams, bet kada, bet kur. Tuo labiau – masiniuose renginiuose ar susibūrimo vietose. Negalite užtikrinti gėjų saugumo? O jis užtikrinamas kaip nors kitaip nei heteroseksualų?

Teisybės dėlei. Neginu homoseksualų, nenoriu, kad jiems būtų pataikaujama, kad jie galėtų demonstruotis ir plėsti savo gretas. Lygiai taip pat neginu įvairių sektų, kurios plečia savo gretas. Taip. Nematau jokio skirtumo, ar man Gedimino prospekte pamokslauja apie tyrą meilę, ar pasiūlo pasimylėti su kita mergina. Jokio. Tai mane vienodai erzina kaip žmogų.

Tačiau visiems kitiems aš leidžiu būti, kuo jie nori, tikėti, kuo jie nori, miegoti, su kuo jie nori, kalbėti, kokia nori kalba. Tik tegul jie man leidžia tą patį. Nesiafišuosiu, nekabinsiu plakatų, nesilaižysiu Katedros aikštėje (atsiprašau už vulgarumą), prievarta nekišiu jiems savo Dievo. Sakot, katalikai turėtų skleisti savo tikėjimą? Pasaulis keičiasi. Daug svarbiau dabar skleisti supratimą. Ir atleidimą.

Vyskupas Žanas Mišelis di Falkas (Jean-Michel di Falco) knygoje „Aš tikiu. Aš irgi ne“ sako: „Juk šeima – tai vyras ir moteris, o ne du vyrai ar dvi moterys. (…) Galima suprasti, kad jie nori turėti vaikų, kad iš ankstesnių heteroseksualių ryšių jie jų turi ir juos užaugina. Vis dėlto manau, kad tam, jog vaikas normaliai vystytųsi, jam reikia šalia turėti mamą ir tėtį, o ne dvi moteris ar du vyrus.“ Ir nors bažnyčia nepripažįsta tokių situacijų, ji neatstumia homoseksualų. Tik nuo konkretaus dvasininko apsisprendimo priklausytų, ar gėjų auginamas vaikas bus pakrikštytas.

Normalumo sąvoka reiškia tik atitikimą tam tikroms visuomenės normoms. Ji nėra nei teigiama, nei neigiama. Atspalvį jai suteikia kontekstas. KITOKS (marginalas, paraštinis) nėra prastesnis. Tegu jis būna sau. Gal kada išdrįsim net jį pažinti.

***
Žmogus, aršiai prieštaraujantis visiems stereotipams, yra piktas ir nelaimingas. Aklai jais tikintis žmogus yra piktas ir nelaimingas.